Pirmasis toksinų šalinimo lygmuo - makštis pas moteris ir šlaplė (urethra) pas vyrus. Kai tik į organizmą kažkas pateko, - rgybelis, bakterija, virusas, parazitas, vienalasčiai, chlamidijos, - atsiranda pašaliniai simptomai gleivinėse: erzinimas, niežėjimas, išskyros. Kuo didesnis ir stipresnis interventas, tuo gusesnės išskyros, kartais lydymos uždegimo, padidėjusios temperatūros. O vietoj to, kad išsiaiškinti šaltinį ir pašalinti interventą, męs pradedame kovoti su uždegimu ir išskiromis.
Pvz.: į organizmą pateko grybelis, ir padidėjęs liaukocitų kiekis sėkmingai su juo kovoja, ko pasekoje moters makštyje atsiranda baltos spalvos išskyros. Gydytojai šį rezultatą pavadiną pienlige ir pradeda su ja kovoti. O kovoti nebėra su kuo. Baltos išskyros yra liaukocitų ir negyvo grybelio liekanos. Tačiau paskiriami stiprūs antibiotikai sustabdo procesą, sunaikindami liaukocitus. Grybelio antibiotikai neveikia. Maža to, grybeliai maitinasi antibiotikų užmuštais biologiniais organizmais, t.y. mūsų negyvais audiniais, o tuo pačiu ir pačiais antibiotikais. Su grybeliais kovoti galima tik vienu būdu - keliant imunitetą, t.y, naūralią organizmo apsaugą, kuri, ką tik buvo sunaikinta antibiotikais.
Antras toksinų šalinimo lygmuo - žarnynas. Visi žino tokią ligą, kaip dizinterija, kai su išmatomis išskiriama daug gleivių. Taip žarnyno erdvėje limfos pagalba kovojama su įvairiais parazitais, - salmonelėmis, dizinterijos lazdelėmis, virusais, grybeliais, bakterijomis, o viso to rezultatas įvairios konsistensijos gleivėtos išskyros su išmatomis.
Trečias lygmuo - prakaito liaukos. Hormonai, toksinai, druskos šalinami per odą. Tai ne tik kūno temperatūros reguliatorius.
Tačiau męs pasinaudojam dezodorantu, kuris 24 ar 48 valandom (yra ir 7 parom) sustabdo prakaitavimą ir visi toksinai kaupiasi po oda (pas vyrus), arba keliauja į artimiausią saugojimo skyrių - krūtis (pas moteris). Mastopatija - visa tai, kas turėjo būti išprakaituota, bet susirinko krūtise.
Ketvirtas lygmuo - nosis. Per nosį šalinasi oro-lašelinės infekcijos. Kvėpavimo kanaluose yra keli apsaugos barjerai, tačiau kai jie dėl nusilpusio organizmo iš paskutiniųjų kovoja su nifekcijomis ir nesupratingą žmogų tai pradeda varginti, gydytojų pagalba visi tie barjerai pradedami šalinti. Kai išpjaustomi adenoidai (nosies sritis), susergama tonzilitu (angina), tada pjaunamos tonzilės (glandos), - lieka frontą laikyti gerklos - laringitas, sekantis etapas tracheja - tracheitas, tada bronchai - bronchitas, o tada paskutinis barjeras, plaučiai - pniaumonija (plaučių uždegimas)... ir... ir viskas...
Limfinė sistema neturi širdies, neturi variklio. Ją varinėja raumenys. T. y. tik judėdami, mankštindami raumenis, judinsim limfą. Prostatitas, adenoma, hemorojus ir daugelis panašių "malonumų" tik dėl judesio, dėl fizinio veiksmo stokos.
Limfmazgių liesti negalima ir nereikia. Nereikia jų šildyti. Jokių kompresų. Jokių masažų. Masažo metu juos reikia aplenkti. Beprasmiška juos liesti, nes limfa teka iš vidaus. Limfmazgiuose gyvena leukocitai. Masažo metu juos netyčia galima suardyti. Ir pvz., jei tai nutiks su kelio limfmazgiu, kelias visada bus sutines. Tik mankšta, tik gimnastika judins limfą. Žinoma, jei ji nebus užsikimšusi grybais ir bakterijomis.
Galvoje yra dideli limfos telkiniai. Tai yra tas pats, tik dešimtis kartų išvalytas organizmo skystis, tas pats kraujas tik visai skaidrus, be eritrocitų, be hemoglobino. Jis patenka į veninę kraujotaką taip susimaišydamas su krauju ir jį pravalydamas. O jei limfa tiršta, pūlinga, užkimšta grybeliais, ir bakterijomis, ji nepatenka į kraują ir pradeda skverbtis į paviršių per odą. Taip atsiranda egzema, neurodermitas, psoriaze, dermatitas, atopinis dermatitas, diatezė ir visi kiti odos susirgimai. Skirtumas tik tame, koks infekcinis agentas ten vyrauja. Dažniausiai tai grybai, antroje vietoje - kirminai, trečioje - bakterijos, ketvirtoje - virusai. Virusai labai smulkūs, todėl limfoje jų beveik nėra, jie patenka tiesiai į ląstelę. O kadangi limfoje gyvena grybelis, visose kremuose nuo dermatito yra antigrybeliniai preparatai, fungicidai.
Bet juk oda jau "paskutinesdešimtas" apsaugos barjeras. Visi dermatitai signalizuoja apie didelį organizmo užterštumą ir bejėgiškumą kovojant su nifekciniais agentais. Visa problema viduje ir jokie kremukai nebepadės, taip, kaip beprasmiška pirmame aukšte daryti remontą, jei antrame aukšte sprogo kanalizacija...
Šiuo metu dermatologija atsiskyrė juo venerologijos. Dabar dermatologai skirstomi į kandidologus, chlamidiologus, trichomonologus, mikologus, fungologus... Bakterijos tapo tokios organizuotos, kad kiekvienai skiriama siaurai speciaizuota gydytojų armija.
Reumatologas užsiima tik beta hemalitiniu streptokoku. Ir... nieko negali padaryti... nes gydo ne į tą pusę... nes problema - judėjimo stoka...
"Stovintis vanduo virsta pelke".
Du pagrindiniai dalykai - maistingas ir teisingas maistas ir judėjimas.
Visada viskas turi dvi puses: in - jan, teigiama - neigiama, 0 - 1, šviesa - tamsa, šalta - karšta, visa kita, tik niuansai, tarpinė pereinamoji būsena. Ir žmogus, - arba ką nors praranda, - skysčius, vitaminus, sveikatą, atmintį, potensiją, energiją, arba gauna ką nors nereikalingo, - hemorojų, bakterijas, pleiskanas, viršsvorį. Todėl aplinkiniai veiksniai dalinasi taip pat į dvi grupes, - arba jie ją skystina, stimuliuoja jos išsiskyrimą, arba stabdo jos cirkuliaciją.
Yra hialurono rūgštis. Ji gali būti arba želė (tiršta), arba zolis (skysta). Į pirtį užėjom, - suskystėjo, išbėgo, įšokom į vandenį - sutirštėjo.
Žolių ir daržovių papildai stimuliuoja limfos cirkuliaciją. Žarnyne ji išsiskirinėja ypatingai gausiai. Jei tuo metu panaudoti sorbentą, - Kelp`a, aktyvizuotą anglį, Chlorofilą - vyksta intensyvus toksinų filtravimas. Todėl reikalinga sorbcija, LOCLO, - sutraukimas ir išvedimas iš organizmo. Tačiau tuo metu prarandami ir reikalingi mineralai ir mikroelementai, todėl sekantis etapas - atstatymas, pamaitinimas, t.y. vitaminizacija, mineralizacija.
Kiekvienam organui sava limfostimuliacija. Pvz. širdis megsta kalcį ir magnį, kepenys, - natrį, smegenys, - vitaminą "B" (SOLSTIC), reprodukcinė sistema, - Lecitiną, Vitaminus "A", "E".
Limfos valymas privalomas po bet kokios intoksikacijos - chemoterapijos, alkoholio, streso, antibiotikų, rentgeno, bronchito, gripo.
83% toksinų kaupiasi tarplasteliniame skysije. Visi netirpūs elementai kaupiasi žarnyne, kepenyse, inkstuose. Tačiau jei tai tirpus vandenyje elementas, jis pateks į klaują o po to atsiras tarpląteliniame skystyje ir pateks į limfą.
Yra trys pagrindinės skysčių apukaitos sistemos: kraujas, širdies organų sistema ir limfa.
Visi organizmo skysčiai yra ta pati limfa. Jei į limfą įmaišyti gūršties, gausim skrandžio rūgštį, jei nuodų, - bus šlapimas, šiek tiek spermatozoidų, - sperma, šiek tiek virškinimo sulčių, - seilės, truputį adrenalino, - gausim ašaras (ašaros šalina adrenalino perteklių iš organizmo). Ašarų didžiausias tankis iš visų skysčių. Jei pilnai išvalyti limfą, gausis "stuburo smegenų" skystis.
Viskas yra tas pats skystis - limfa. Ne be reikalo sakoma "šlapimas apsėmė akis", arba "sperma spaudžia smegenis".
Gydytojai į šį skystį nekreipia dėmesio nuo žodžio "VISAI"... na, arba beveik visai...
Limfą pastoviai reikia prižiųrėti ir padėti jai apsivalyti. Tačiau reikia žinoti - švaru ne ten kur valo, - švaru ten, kur nešiukšlina.
Su limfos sistema reikia labai atsargiai ir pagarbiai elgtis. Labai pagarbiai. Ji klaidų netoleruoja ir neatleidžia. Jei skrandis jums viską atleidžia, reprodukcine sistema atleidžia iš dalies, tai limfinė sistema niekada neatleidžia. Nuo jos priklauso organizmo sveikatos kokybė, t.y. viskas, - toksinai, sunkieji metalai, drduskos, cheminiai junginiai, acetatai, antibiotikai, grybai, bakterijos, mikoplazmos, formaldehidai, acetonai (kvepalai, kremai, lūpdažiai, antiprespirantai, kita kosmetika), paracetamoliai, prastas vynas, prastas alus, prastos sultys, citrinos rūgštis, cheminiai-aldehidiniai kvepalai ypatingai šiuo metu populearūs rinkoje,- viskas(!) patenka į limfą. Kraujas labai greitai išsivalo. Viens - ir švaru. Viskas patenka į tarpląstelinį skystį, o toliau - į limfą.
...kaip limfa dirba, tokia ir bus mūsų gyvenimo kokybė...
